Zodiakas. Kas tai?

Visų pirma – Zodiakas. Tai kelias, kuriuo keliauja Ar Saulė juda’!
Saulė, Mėnulis ir planetos danguje ir tai galima matyti
iš Žemės.

Jūsų prieštaravimas visiškai pagrįstas: Saulė, Jūsų
manymu, yra nejudanti žvaigždė, kurią Žemė apskrenda
per metus vieną kartą. Astronomiškai tai yra teisinga.
Tačiau astrologui tai atrodo kitaip, negu astronomui.
Astrologui Žemė yra tvirtas pozicijos taškas, iš kurio
stebimas Saulės (bet ne Žemės!) judėjimas iš Rytų į
Vakarus.

Šį tariamą Saulės kelią astrologas vadina ekliptika.
Tai yra tas didžiausas apskritimas dangaus skliaute,
kuriame Saulė tarsi juda metai po metų.
Apskritimo dydis – tai jau žinojome mokykloje – sudaro
360°. Kalbama apie didįjį Saulės apskritimą, kaip
mes jį matome iš Žemės. Astrologas padalija apskritimą
į dvylika tarpsnių maždaug po 30°, kuriuos mes vadiname
Zodiako ženklais. Sektorius, kuriame būna Saulė
mūsų gimimo metu, yra mūsų specialusis Zodiako ženklas.
Kas, pavyzdžiui, gimė balandžio 1-ąją, be to, Saulė
jo gimimo dieną stovėjo pirmajame ekliptikos Zodiake -
Avino žvaigždyne, yra, liaudiškai tariant, žmogus-
Avinas.

Tokį dalijimą į dvylika dalių sąlygoja Mėnulis, kuris
per vienerius Saulės metus kaip palydovas apskrieja
Žemę truputį daugiau nei dvylika kartų. Dėl to nuo senų
laikų metai dalijami kalendoriškai į dvylika mėnesių,
kurie atitinka dvylika metinių Mėnulio apsisukimų.
Astrologiniai metai prasideda kovo 21 dieną Avino
ženkle, bet ne sausio 1, kaip kalendoriniai metai. Aiškinama
taip: ekliptika, kelias, kuriuo tariamai juda dangumi
Saulė, Mėnulis ir planetos, eina nuožulniai ekvatoriui
apie 23V2° kampu. Ji padalija ekvatorių į du vienas
priešais kitą esančius taškus. Šie taškai vadinami ekvinokcijomis,
arba lygiadienių taškais; kuomet Saulė būna
tuose taškuose, diena prilygsta nakčiai. Tokiu būdu turime
pavasario ir rudens taškus.
Kuomet Saulė stovi pavasario taške, prasideda astrologiniai
metai.
Dvylika ekliptikos tarpsnių jau prieš tūkstančius
metų buvo pavadinti pagal žvaigždynų pavadinimus,
kurių dauguma turėjo gyvūnų vardus. Iš čia atsirado
Zodiako ženklų pavadinimai: Avinas, Jautis, Dvyniai,
Vėžys, Liūtas, Mergelė, Svarstyklės, Skorpionas, Šaulys,
Ožiaragis, Vandenis ir Žuvys.
Faktiškai tų pačių pavadinimų žvaigždynai ir Zodiako
tarpsniai sutapdavo gerokai prieš du tūkstančius
metų tik dalinai. Tuomet, prasidedant pavasariui, kovo
21 dieną, Saulė keliaudavo į Avino žvaigždyną. Dabar
seniai jau pavasario taškas būna Žuvų žvaigždyne ir juda
pirmyn į Vandenio žvaigždyną – tai atsparos taškas
astrologijos priešininkams, atsižvelgiant į tai, apskritai
abejojama astrologija. Astrologai sako: Zodiako ženklai
nėra identiški, to paties pavadinimo žvaigždynams. Jie
ne kas kita, kaip paskirstymas Saulės ir planetų kelyje.
Zodiako ženklams buvo paimti tik žvaigždynų, kuriuos
matome danguje, pavadinimai. Jie – tai ekliptikos
paskirstymo, paremto tūkstantmečių patirtimi, sektoriai.


Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>