Dienos horoskopai ir astrologija

Astrologija ir astronomija buvo verčiamasi ir senajame
Egipte. Egipto astronomai visų pirma buvo užsiėmę
laiko skaičiavimu: kalendoriniai metai visada
prasidėdavo reguliariai užeinančiu Nilo potvyniu ir
turėdavo 365 dienas, metai buvo skirstomi į dvylika
mėnesių, kurių kiekvienas turėjo trisdešimt dienų ir dar
penkias papildomas dienas.
Egipto astrologai jau sudarinėjo dienos horoskopus.
Žinoma, kad tokias prognozes veiklūs ir apsukrūs
fokusininkai nešdavo į liaudį. Egiptiečių Saulės religija
galų gale regresavo į gryną būrimą.

Vėliau tam reikalui pasitarnavo ir daugelis Orakulo
raštų, kurie ir mūsų dienomis yra žinomi vadinamųjų
egiptietiškų-arabiškų sapnininkų ir pranašysčių knygų
forma.
Nepaisant blogybių ir didžiulių pastangų rytinėje
Viduržemio jūros pakrantėje, senieji graikai labai rimtai
vertėsi astrologija. Čia ji taip pat buvo slaptas mokslas,
prieinamas ne kiekvienam kunigui ar šiek tiek su šiuo
dalyku susipažinusiam.
Apie 150 m. po Kr. astronomas Claudius Ptolemėjus
parašė šimtmečiais galiojantį standartinį astrologijos
veikalą „Tetrabiblos”.
Jis apibendrino visas astronomines savo laiko žinias
kelių tomų veikale „Syntaxis mathematica”.
Jo Pasaulio modelis su Žeme viduryje ir aplink ją
sferomis judančiomis (tuo metu žinomomis) septyniomis
planetomis, prie kurių buvo priskiriamos Saulė
ir Mėnulis, iki 16-ojo šimtmečio buvo laikomas astronominiu
dėsniu. Anksčiau negu Nikolajus Kopernikas
(1473-1543), dar daugiau Johanas Kepleris (1571-1630)
ištaisė pasaulio vaizdą: ne Žemė, o Saulė yra Visatos
centre. Šiandien mes žinome, kad Saulės sistema yra
tik viena iš daugelio.


Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>