Astrologija: prietarai ar mokslas ?

Korespondentai apklausė du tūkstančius suaugusių
mielai skaitomi. Vokietijos piliečių: „Ar pastaruoju metu skaitydavote
laikraščiuose ar žurnaluose savo dienos bei savaitės
horoskopus?” Keturiasdešimt šeši procentai, beveik
pusė, prisipažino, jog užmetė akį. Dar dvidešimt aštuoni
procentai žinojo, ar žvaigždės išsidėstę jiems palankiai.
Be to, tikinčių horoskopais moterų žymiai daugiau negu
vyrų. Išryškėjo dar kai kas nuostabaus: beveik kas penkta
moteris, bet tik kas keturioliktas vyras tvirtino, kad
atsitiktinai laikraščio horoskopas visiškai tiksliai atitiko
teisybę.

Kas iš tikrųjų yra astrologija? Tai rimtas mokslas, ar
tik šarlatanizmas, kurio pagrindu daugelį žmonių galima
laikyti prietaringais? Mūsų nuomone, visa tai yra žaidimas,
kurio metu atsiskleidžia vis nuostabesni dalykai, jis
niekuomet nesibaigia ir nuolat pradedamas iš naujo -
didysis žmonijos žaidimas su likimu, kuris žinomas jau
tūkstantmečius: pagal dangaus šviesulių išsidėstymą
galima apibūdinti charakteri ir nuspėti ateitį.

Mėnulis ir planetos, turėjo dievybių vertę ir tos dievybės
turėjo didžiulę įtaką viskam, kas vyko Žemėje. Nuo neatmenamų
laikų žmonės stebėjo dangaus kūnų judėjimą
ir lygindavo jį su tuo, kas vyko Žemėje. Taip per tūkstančius
metų atsirado likimus nuspėjantis katalogas.
Babilonijoje ir Asirijoje pirmieji astrologai buvo
kunigai, kurie iš planetų išsidėstymo, Saulės ir Mėnulio
užtemimų bei atmosferinių reiškinių sužinodavo dievų
valią. Patys ankstyviausi astrologiniai piešiniai, užrašai
kilę iš Asirijos. Ninivos griuvėsiuose, tuometinės karaliaus
Assurbanipal’o (668-626 m. pr. Kr.) bibliotekos
liekanose buvo rasti dantiraščio tekstai, kurie laikomi
seniausiais iki dabar žinomais astrologijos rašytiniais
šaltiniais. Jie leidžia pažinti Zumerio įtaką jau trečiajame
tūkstantmetyje pr. Kr.
Šimtus ir tūkstančius metų tuometiniai mokslininkai
piešė tikslius planetų kelius, o jų apskaičiavimai be
optinių prietaisų taip pat buvo tokie tikslūs, kad tik
nedaug tesiskiria nuo šių dienų astronominių išmatavimų.
Iš tikslių dangaus šviesulių stebėjimų atsirado
astronomija, kuri ankstyvaisiais laikais nebuvo atskirta
nuo astrologijos. Taip ir šioje srityje babiloniečiai
pasiekė puikių rezultatų. Tarp kitų dalykų jie gana anksti
sukūrė dvylikos mėnesių kalendorių, kurio kiekvienas
mėnuo turėjo trisdešimt dienų. Kadangi mėnesiai ne
visada sutapdavo su metų laikais, laikui bėgant jie gana
savavališkai įterpdavo vieną keliamąjį mėnesį.


Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>